Geriamojo vandens valymas
Švarus geriamasis vanduo – kasdienis žmogaus poreikis, svarbi kiekvienos gyvos ląstelės sudedamoji dalis. Vanduo būtinas higienos procedūroms, maisto ruošimui ir kitiems ūkio bei buitiniams poreikiams. Vanduo malšina troškulį ir teikia energijos, tačiau tik tada, kai jo kokybinė ir kiekybinė sudėtis atitinka sanitarines ir higienos normas.
Šiuolaikinio geriamojo vandens kokybė
Nepriklausomai nuo to, ar žmogus naudojasi centralizuotu vandentiekiu, ar autonominiu šaltiniu, vandens sudėtis beveik visada būna toli nuo idealaus. Požeminiai vandens ištekliai, upės ir ežerai, iš kurių imamas vanduo, turi mineralinių, mikrobiologinių ir organinių priemaišų, kurios pakeičia maisto skonį ir suteikia vandeniui nemalonų kvapą. Be to, į dirvožemį ir vandeninguosius sluoksnius patenka daugybė cheminių teršalų: trąšų, naftos produktų nuosėdų, kanalizacijos nuotekų. Visa tai reikalauja kruopštaus ir tinkamo vandens valymo prieš naudojimą maistui. Netgi miesto vandens paruošimo stotys ne visada sugeba iki galo atlikti šią užduotį. Pavyzdžiui, dezinfekuodami vandenį ir pašalindami ištirpusias dujas, įrenginiai prisotina vandenį chloru, kuris suteikia jam būdingą kvapą ir skonį. Daugelis taip pat žino problemą su kalkių apnašomis, atsirandančiomis dėl padidėjusio kietumo, ar rūdžių dėmėmis ant santechnikos – tiesioginė pasekmė per didelio geležies kiekio.
Dar viena problema – sezoninis vandens šaltinių užtvindymas. Pavasarį ir rudenį, per lietingą sezoną, upių ir šulinių vandens lygis kyla, vanduo įgauna gelsvą atspalvį ir tampa drumstas. Jei renkantis vandens valymo sistemą nebuvo atsižvelgta į šį aspektą, tai tarpsezoniais tai sukels nemažai rūpesčių namo ar buto gyventojams.
Švaraus vandens gavimo būdai namų sąlygomis
Buitinių filtrų montavimas. Geriamojo vandens rodiklius galima suderinti su standartais naudojant pratekančias arba kaupiamąsias sistemas, kurias galima įsigyti paprastose parduotuvėse. Tai paprastas ir palyginti nebrangus valymo būdas, reikalaujantis tik periodiškai keisti kasetes. Pratekančius filtrus galima tiesiogiai įmontuoti į vandentiekį. Šiuolaikinės automatinio valdymo ir kontrolės sistemos informuoja vartotoją apie užterštą kasetę arba įjungia valymo mechanizmą, kad atkurtų filtro gebėjimą. Buitiniai įrenginiai pašalina kietumo druskas, perteklinį chlorą, geležį, manganą, ištirpusias dujas, sunkiuosius metalus, kai kuriuos mikroorganizmus.
Virinimas. Paprastas ir prieinamas geriamojo vandens valymo būdas, kuris padeda atsikratyti kalcio ir magnio jonų, dvivalenčio geležies, vandenilio sulfido, pavojingų bakterijų. Vanduo virinamas emaliuotame arba stikliniame inde 15 minučių. Po to vanduo turi nusistovėti ir atvėsti natūraliai. Kaitinimo metu priemaišos virsta netirpiomis junginiais ir nusėda į dugną, kurį reikia nupilti. Virintą geriamąjį vandenį reikia laikyti uždarytame inde, kad apsisaugotų nuo dulkių.
Paprastas nusistovėjimas. Vandenį pilama į nedidelę švarią talpą ir paliekama keletą valandų. Dangčio nenaudojama, kad chloras galėtų laisvai išgaruoti. Po to viršutinius vandens sluoksnius galima naudoti maisto ruošimui, o apatinius geriau išpilti. Šis valymo metodas padeda pašalinti netirpius geležies junginius, kietas priemaišas, smėlį, rūdžių daleles. Ilgai nusistovėjus, vandenyje pradeda daugintis bakterijos, todėl šis metodas naudojamas tik esant lengvam šaltinio užterštumui.
Buteliuoto produkto pirkimas. Jei tiksliai nežinoma, kokios priemaišos yra vandentiekyje, ir sunku pasirinkti tinkamą valymo įrangą, galima įsigyti buteliuotą produktą. Gamintojas ant pakuotės turi nurodyti produkto sudėtį ir standartą, pagal kurį jis buvo pagamintas. Tačiau garantuoti tokio produkto saugumą sunku: nežinoma, iš kurio šaltinio buvo paimtas vanduo ir kaip jis buvo išvalytas. Tačiau retkarčiais naudoti šį variantą yra tinkama. Svarbu atkreipti dėmesį į galiojimo laiką ir nesugadinti laikymo sąlygų.
Kokio vandens neverta gerti jokiu būdu?
Nereikia susigundyti, kad šaltinio (šulinio) vanduo yra naudingas. Toks vanduo teka iš nežinomų šaltinių, jame gali būti lamblijų, bakterijų ir kitų mikroorganizmų, kurie sukelia viduriavimą ir dehidrataciją.
Šaltinis gali turėti radioaktyvų šaltinį. Arba jis gali tekėti per buitinių atliekų sąvartynus, pratekėti per dirvožemį, kuriame gausu geležies ar kalcio druskų. Tokio vandens vartojimas gali pakenkti sveikatai.
Dabar žinote apie pavojus, kurie gali slypėti iš pažiūros švariame vandenyje. Ir apie vandens valymo būdus namuose be filtro. Naudokitės gauta informacija – tai nėra sudėtinga. Išlikite sveiki!
Be komentarų